2002 m. įsigaliojus teisėjų atrankos sistemos pakeitimams, buvo sudaryta galimybė teisės srities mokslininkams dalyvauti atrankoje į teisėjo pareigas praleidžiant pirmąjį etapą – žinių patikrinimą. Tai iš tiesų suteikė galimybę tuo metu teisėjų korpusą atnaujinti gabiais teisininkais.
Tačiau panašiu metu buvo įsteigta ir teisėjo padėjėjo pareigybė. Šios pareigybės įvedimas teismuose buvo motyvuojamas ne tik tiesiogine pagalba teisėjų procesinėje veikloje. Įvertinus vykdomų funkcijų pobūdį ir jų betarpišką ryšį su procesine teisėjo veikla, Teismų taryba 2004 m. rekomendacijomis patvirtino aukštus kvalifikacinius reikalavimus į šias pareigas pretenduojantiems asmenims, kartu ir tam, kad nauji teismų valstybės tarnautojai būtų pajėgūs ateityje sėkmingai pradėti teisėjų karjerą, kadangi atskiros „programos“, kaip valstybėje yra rengiami būsimi teisėjai tuo metu nebuvo.
Praėjusią savaitę Lietuvos Respublikos Seime vyko baigiamasis projekto „Teisėjo portretas” renginys, kuriame organizuotoje diskusijoje dalyvavo ir TPA Valdybos narė Jolita Knystautaitė.
Teisėjų padėjėjų asociacija jau ankščiau buvo išdiskutavusi, jog tam, kad dar 2002 metais kuriant teisėjo padėjėjo pareigybę jai iškelti lūkesčiai ir tikslai būtų pilnai įgyvendinti, tikslinga pradėti galvoti apie atrankose į teisėjo pareigas dalyvaujančių teisėjų padėjėjų vertinimą.
Seime vykusios diskusijos metu Jolita Knystautaitė paaiškino, kad įvedus papildomus kriterijus, pvz. išdirbtų teisme darbo metų skaičių, teisėjo padėjėjas galėtų atrankoje dalyvauti praleisdamas jo pirmąjį teisinių žinių, kurias teisėjo padėjėjas kiekvieną dieną įrodo turintis ir gebantis tinkamai jomis naudotis, patikrinimo etapą. Asociacijos nuomone taip būtų visapusiškai įgyvendinami pareigybei iškelti tikslai – ne tik padėti teisėjams procesinėje veikloje, bet ir pačiai teismų sistemai ugdantis būsimus naujus kolegas – teisėjus ir į teismų sistemą pritraukti daugiau kvalifikuotų teisininkų.
