Kaip atrodo teisėjo padėjėjo darbo diena?
Teisėjo padėjėjo darbo dienos vaizdas pirmiausia priklauso nuo to, kokios instancijos teisme teisėjo padėjėjas dirba. Pirmosios instancijos teismuose lyginant su aukštesnės instancijos teismais, teisėjo padėjėjai kur kas daugiau susiduria su proceso valdymo klausimais. Darbas aukštesnės instancijos teismuose daugiau susijęs su teisės aiškinimo klausimais.
Nepaisant to, kokios instancijos teisme teisėjo padėjėjas dirba, teisėjo padėjėjo darbo diena susideda iš skaitymo (teisės aktų, teismų praktikos, teismų praktikos apžvalgų, aktualių straipsnių teisės tema), rašymo (teismo procesinių sprendimų (galutinių ir tarpinių) projektų rengimas), pasitarimų su teisėju (-a), kurių metu sprendžiami klausimai, iškilę tiek dėl materialinės, tiek dėl proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo, diskusijų su kolegomis, aktualiais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais, darbo su Lietuvos teismų informacine sistema „Liteko“, kurioje teisėjo padėjėjas atsakingas už jam priskirtas funkcijas, susijusias su teismo procesinių sprendimų įkėlimu, teismo procesinių sprendimų kategorijų suvedimu, nuasmenintų galutinių teismo procesinių sprendimų versijų kūrimu ir įkėlimu, sumokėto žyminio mokesčio įskaitymu ir kt. Teisėjų padėjėjų nuolat tobulina kvalifikaciją, dalyvauja tarptautiniuose ir nacionaliniuose mokymuose aktualiomis teisės temomis.
Kokie didžiausi iššūkiai kyla šiame darbe? Ar tenka dirbti viršvalandžius ir ar jei taip, ar jie apmokami?
Kadangi teisminis procesas yra griežtai reglamentuotas terminų prasme, teisėjo padėjėjo darbui labai svarbūs puikūs laiko planavimo įgūdžiai. Neturint šių įgūdžių, darbų eigos, krūvio paskirstymas, gali tapti nemažu iššūkiu. Kiekvienas teisėjo padėjėjas darbą organizuojasi tiek individualiai, tiek ir atsižvelgęs į komandą, kurią sudaro teisėjas ir teismo posėdžių sekretorius.
Teisėjo padėjėjo atlyginimas mokamas teisės aktų nustatyta tvarka.
Ar tiesa, kad teismų sprendimus faktiškai rengia padėjėjai, o teisėjai tik tikrina?
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, teismas (teisėjas, teisėjų kolegija) priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu. Teisėjas nubrėžia teisėjo padėjėjui, rengiančiam teismo procesinių dokumentų projektus, darbo kryptį, vadovauja teismo procesinių dokumentų rengimo procesui. Tik teismas, o ne teisėjo padėjėjas, priima teismo sprendimus Lietuvos Respublikos vardu, kuriuos prasirašo teisėjas vienasmeniškai ar teisėjų kolegijos nariai.