Susitikime su Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija pristatytos teisėjų padėjėjų darbo užmokesčio ir statuso aktualijos

Šiandien Teisėjų padėjėjų asociacijos pirmininkė Indrė Cvilikaitė ir Valdybos narės Jolita Knystautaitė bei Indrė Veselkaitė dalyvavo susitikime su Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos nariais diskusijai dėl teisėjų ir teisėjų padėjėjų darbo užmokesčio. Susitikime dalyvavo Seimo nariai bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai.

Indrė Cvilikaitė pristatė Teisėjų padėjėjų asociacijos atliktą karjeros valstybės tarnautojų, politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų, statutinių valstybės tarnautojų darbo užmokesčio analizę.

Atlikta viešų duomenų analizė dar kartą patvirtino, kad teismuose dirbančių teisėjų padėjėjų darbo užmokestis ir yra ne tik mažesnis už tos pačios pareigybės grupės karjeros valstybės tarnautojų ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų darbo užmokesčius, bet ir mažesnis už kai kurių žemesnės grupės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų darbo užmokesčius, nes teismams neskiriamas pakankamas finansavimas.

Nors valstybės tarnybos įstatymas suteikia teismų administratoriams, atsižvelgiant VTĮ ir Darbo kodekso nuostatose detalizuotus kriterijus (tokius, kaip veiklos sudėtingumas, atsakomybės lygis ir pan.) galimybę nustatyti didesnį pareiginės algos koeficientą, tačiau to padaryti, dėl nepakankamo finansavimo, nėra galimybės.

Susitikimo metu taip pat pristatytas ir teisėjų padėjėjų statuso klausimas: poreikis teisėjo padėjėjo socialines garantijas įtvirtinti specialiame teisės akte, o darbo užmokestį susieti su teisėjo atlyginimu, reglamentuojant, kad teisėjo padėjėjo darbo užmokestis turi siekti ne mažesnį nei 60% teisėjui mokamą atlyginimą.

Asociacijos siūlymai natūraliai siejami su teismų įstatymo normomis, reglamentuojančiomis, jog teismai yra nepriklausomi, organizaciškai savarankiški bei finansiškai nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų ir pareigūnų sprendimų, o teismo valstybės tarnautojai taip pat įeina į teismo, kaip valdžios institucijos, sistemą, todėl jų finansinis nepriklausomumas taip pat turi būti užtikrinamas.

Susitikimo dalyviai, po pristatymo, plėtojo diskusiją dėl nepakankamo teisėjo padėjėjo darbo užmokesčio ir teisėjų padėjėjų statuso, dalijosi savo įžvalgomis apie pareigybės steigimo metu keltus tikslus – padėti teisėjams kasdienėje veikloje ir ugdyti jaunąją teisėjų kartą.

Dėkojame Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijai ir už suorganizuotą apskrito stalo diskusiją ir bendradarbiavimą ieškant galimų sprendimo būdų.