2023 m. lapkričio 15 d. Lietuvos prokurorai, prokurorų padėjėjai, teisėjai, teisėjų padėjėjai ir įvairių sričių ekspertai Mylokolo Romerio universitete diskutavo apie darbo užmokesčio disproporcijas teisminės valdžios sistemoje. Ką gali lemti politikų pasirinktas kelias? Susirinkę akademikai, politikai, prokuratūros ir teismo atstovai pateikė savo įžvalgas, kaip dabartinė prokurorų, prokuratūros bei teisėjų padėjėjų darbo užmokesčio politika gali paveikti mūsų šalies piliečių teisingumo lūkesčius ir kokios svarbiausios pasekmės prognozuojamos situacijai nesikeičiant?
Temos aktualumą lėmė nuo š. m. liepos 1 dienos įsigalioję valstybės tarnybos reformos pakeitimai, sukūrę beveik 55 proc. darbo užmokesčio skirtumą tarp giminingų – teisėjo ir prokuroro – profesijų.
„Neproporcingas darbo užmokesčio skirtumas yra svarbus ne tik gana nedidelei prokurorų bendruomenei. Jei nebūsime patrauklūs jaunai kartai, geriausiems profesionalams, negalėsime motyvuoti vertingų darbuotojų – pasekmes pradės jausti kiekvienas proceso dalyvis, visa visuomenė. Mums rūpi, kad po kelerių metų nusivylimas teismine sistema netaptų problema, kurią išspręsti prireiks ir labai daug laiko, ir labai daug lėšų“, – susidariusią situaciją aukščiausiems šalies vadovams įvardija generalinė prokurorė Nida Grunskienė.
Teisėjų padėjėjų asociacijos pirmininkė Indrė Cvilikaitė pastebėjo, kad valstybė turi kompleksiškai spręsti teisingumo sistemos finansavimo poreikio problemą, nepamirštant ir teisėjų padėjėjų, kuriems tenka apie 90 proc. rašytinio teisėjų darbo krūvio.
„Šiandien teisėjų padėjėjai kiekvieną dieną tiesiogiai ir netiesiogiai prisideda prie teisingumo vykdymo, kuris yra apsaugotas teismo nepriklausomumo principu. Žinome, kad vienas iš pagrindinių teismų, o ir teisingumo sistemos nepriklausomumo garantų yra tinkamas materialinis aprūpinimas. Tinkamas materialinis aprūpinimas, padedantis ne tik turėti būtinąsias veiklai reikalingas priemones, bet ir užtikrinti vykdomas funkcijas atitinkantį darbo užmokestį, pritraukti ir išlaikyti teisėjų padėjėjus, kurių jau nuo 2019 metų nebedaugėja. Ir šiai dienai, teisėjo padėjėjui atliekant 60 procentų teisėjui tenkančio viso darbo krūvio, arba apie 90 procentų teisėjui tenkančio rašytinio darbo krūvio, jo ir teisėjo darbo užmokesčio santykis keliais kartais nutolo nuo to laiko, kai pareigybė buvo įsteigta. Neabejojame, kad šiuo metu teisėjo padėjėjo darbo užmokestis turėtų siekti ne mažiau nei 60 procentų teisėjo darbo užmokesčio. Šiemet pateiktoje Europos Komisijos teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje, įvertinus Lietuvos pastangas teisingumo sistemoje palaikant teisinę valstybę, kuo tikėtina džiaugiasi visa teisininkų bendruomenė ir šalies piliečiai, kartu buvo suformuluota rekomendacija Lietuvai toliau dėti pastangas, kad teisingumo sistemai būtų skirta pakankamai išteklių, susijusių su, be kita ko, prokurorų ir ne teisėjo funkcijas vykdančių teismų darbuotojų atlyginimų dydžiu, atsižvelgiant į teisingumo sistemos išteklių ir atlyginimo Europos standartus“ – įžvalgomis dalijosi I. Cvilikaitė.
Renginyje kalbėjusi M. Romerio universiteto Teisės mokyklos dekanė prof. dr. Lyra Jakulevičienė sakė, kad apklausus būsimus teisininkus paaiškėjo, kad nors prokuroro profesija įvardijama kaip įdomi, ypač dėl teisingumo siekių, tačiau ne visi ryžtųsi ją rinktis dėl didelių darbo krūvių ir mažų atlyginimų. „Didesnis įsitraukimas į universiteto vykdomą mentorystės programą leistų išsamiau supažindinti studentus su konkrečios srities darbo specifika ir taip pritraukti jaunų teisininkų rinktis šį atsakingą valstybės pareigūno profesinį kelią“, susirinkusiai prokuratūros ir teismų bendruomenei linkėjo L. Jakulevičienė.
Visi kiti diskusijoje dalyvavę akademikai, politikai, komunikacijos sričių atstovai sutarė, kad visuomenė yra suinteresuota, kad darbo užmokestis būtų didinamas ne konkrečios profesijos atstovams, bet sistemiškai, nesukuriant demotyvuojančio disbalanso ir nenatūralios konkurencijos tarp vienos sistemos grandžių. Kaip sakė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto Kriminologijos katedros docentas dr. Algimantas Čepas, tik toks sprendimas lemia valstybės gerovę ir jos augimą.
Diskusijos metu paminėtas ir Tarptautinės prokurorų asociacijos prezidento Juan Bautista Mahiques kreipimasis raštu į Lietuvos Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę ir į Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen šių metų lapkričio pradžioje. „Jei jų atlyginimas yra neadekvatus ar kitu būdu be priežasties tampa mažesnis nei kitų sektorių, tai gali lemti norinčiųjų tapti prokurorais mažėjimą ir tai nėra gerai dėl teisės viršenybės užtikrinimo“, – rašoma Tarptautinės prokurorų asociacijos prezidento kreipimesi.
„Teisingumo sistemos branduolį be abejonės sudaro teisminė valdžia, veikianti per išskirtinai atsakingas funkcijas vykdančius teisėjus. Tačiau į teisingumo sistemą įeina ir kitų sričių teisininkai, kurių indėlis taip pat yra labai svarbus. Todėl siekiant efektyvaus teisingumo vykdymo, turime kalbėti apie vieningą teisingumo sistemą, ir joje kylančias problemas stengtis spręsti kompleksiškai” – kalbėjo TPA pirmininkė.
Perklausyti visus atviros diskusijos metu išakytus pasisakymus galite čia
Atvirą diskusiją M. Romerio universitete inicijavo Teisėjų padėjėjų asociacija kartu su Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra.
Publikacija parengta pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros informaciją
Tomo Gorbačo nuotraukos.