Teisėjų padėjėjų asociacijos atstovai susitiko su naujai paskirta teisėja ir teisėjų mokyklų studentais iš užsienio šalių

Lietuvoje 2021 m. lapkričio mėn. pan. – gruodžio mėn. pr. lankėsi Europos teisminio mokymo tinklo AIAKOS mainų programos dalyviai, su kuriais susitiko Teisėjų padėjėjų asociacijos pirmininkė Simona Bareikytė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo padėjėja), valdybos narė Miglė Kiršienė (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo padėjėja) ir Marija Vaičiūnaitė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo padėjėja).

Susitikimo dalyviai buvo supažindinti su istorija, kaip nuo 2002 m. Lietuvoje vyko teisėjo padėjėjo pareigybės įsteigimas, kokias pagrindines funkcijas teisėjų padėjėjai atlieka, kokius reikalavimus turi atitikti asmuo, norintis tapti teisėjo padėjėju, jam suteiktu valstybės tarnautojo statusu, atkreipiant dėmesį, kad Lietuvoje egzistuoja įvairūs teisėjų padėjėjų darbo modeliai: apylinkės teismuose dažniausiai teisėjas turi komandą, kurią sudaro sekretorius ir teisėjo padėjėjas, aukštesniuosiuose teismuose teisėjų padėjėjai arba rotuojami, arba priskiriami dirbti pagal specializacijas su tam tikros rūšies bylomis ir pan. Susitikimo dalyvius ypač sudomino faktas, kad Lietuvoje nuo 2019 m. įsteigta vyresniojo teisėjo padėjėjo pareigybė. Vyresniajam teisėjo padėjėjui keliami aukštesni reikalavimai nei teisėjo padėjėjui (būtinas teisės magistras ir 3 metų teisinio darbo stažas) ir prie teisėjo padėjėjui numatytų funkcijų nustatytos papildomos funkcijos (pavyzdžiui, kuruoti teisėjų padėjėjų vidinę komunikaciją, koordinuoti darbų paskirstymą, kuruoti ir apmokyti naujai priimtus teisėjų padėjėjus, organizuoti vidinius mokymus).

Aptariant teisėjo padėjėjo darbo specifiką, kilo nemažai diskusinių klausimų dėl teisėjų padėjėjų vaidmens teismų sprendimų priėmimo procese. Šią diskusijos dalį antrino dalyviams pristatyta 2019 m. parengta Konsultacinės Europos Teisėjų Tarybos (ang. Consultative Council of European Judges (CCJE)) (Taryba) nuomonė Nr. 22 „Dėl teisėjų padėjėjų padėties“ (ang. The Role of Judicial Assistants) (Nuomonė) (autorė prof. dr. Anne Sanders). Nuomonė parengta išanalizavus 37 valstybių narių (taip pat ir Lietuvos) atsakymus į iš anksto parengtą klausimyną apie teisėjų padėjėjų vaidmenį teisingumo vykdymo procese. Tokio pobūdžio nuomonė – pirmoji ir išryškinanti visoje Europoje vis didėjantį susidomėjimą šia pareigybe. Tai patvirtino ir svečiai iš Prancūzijos, pasidalinę, kad šiuo metu jų šalyje vyksta intensyvios diskusijos sprendžiant, koks teisėjų padėjėjų pareigybės modelis padėtų spręsti problemas, su kuriomis susiduria teisėjai, vykdydami teisingumą.

Nuomonėje apžvelgtas platus spektras klausimų, susijusių su teisėjo padėjėjo pareigybės tikslu, teisėjo ir teisėjo padėjėjo pareigomis, darbo organizavimu, teisėjų padėjėjų statusu ir vaidmeniu teismų sprendimų priėmimo procese.

Tarybos Nuomonėje didelis dėmesys atkreiptas į tai, kad teismų sprendimų priėmimas yra pagrindinis teisėjų darbo tikslas, todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad šiame procese teisėjų padėjėjai padėtų, o ne pakeistų teisėjus. Tam pasiekti viena iš aptartų priemonių – teisėjų padėjėjų darbo kontrolė ir priežiūra. Dėl to nestebina, kodėl teismų sistemose, kuriose pasirinkta į teismų sprendimų priėmimo procesą įtraukti teisėjų padėjėjus, rekomenduojama kuo tiksliau apibrėžti, koks darbas gali būti perduodamas teisėjų padėjėjams, užtikrinant jų atskaitingumą ir teismų sprendimų priėmimo proceso skaidrumą.

Nuomonėje pažymėta, kad teisėjų padėjėjų darbo organizavimas turi užtikrinti, jog teisėjų padėjėjai galėtų realiai prisidėti prie teismo darbo efektyvumo didinimo. Vienas iš su tuo susijusių aspektų – adekvatus teismų darbuotojų finansavimas.

Nuomonėje daug dėmesio skirta teisėjo padėjėjo darbo ypatumams, be kita ko, rekomenduojant ilgai dirbančius teisėjų padėjėjus skatinti tapti teisėjais bei atkreipiant dėmesį, kad ne vykdomoji valdžia, o teisminė valdžia turėtų būti atsakinga už teisėjų padėjėjų atrankos procesą.

Paliesti ir su teisminiu procesu susiję klausimai, atkreipiant dėmesį, kad tikslinga susikurti rekomendacijas dėl teisėjų padėjėjų profesinio elgesio ir etikos, akcentuojant, kad teisėjų padėjėjai, kaip ir teisėjai, privalo laikytis konfidencialumo pareigos. Patarta, kad valstybėse narėse, kuriose į teismų sprendimų priėmimą įtraukti teisėjų padėjėjai, turėtų egzistuoti tvarka dėl teisėjų padėjėjų nušalinimo ar nusišalinimo, pavyzdžiui, dėl interesų konflikto.

Šių Tarybos rekomendacijų kontekste, susitikimo metu buvo dalintasi mintimis apie sunkumus, su kuriais susiduria teisėjų padėjėjai. Sutarta, kad teisėjų padėjėjų įtraukimas į teismų sprendimų priėmimo procesą turi nepaneigti teisingumo vykdymo esmės ir prasmės.

Pristatymo apie pretendentų į teisėjus atrankos procedūrą dalį pagyvino Miglė Kiršienė ir Marija Vaičiūnaitė, kurios yra išlaikiusios pretendentų į teisėjus egzaminą, todėl mielai sutiko ir pasidalino savo patirtimis, siekiant teisėjo karjeros, kurios ypač skyrėsi nuo teisėjų mokyklų studentų iš Prancūzijos ir Ispanijos patirčių.

Susitikimo pabaigoje dalyviai buvo supažindinti su Teisėjų padėjėjų asociacijos veikla, misija ir vizija. 

Tekstas parengtas Teisėjų padėjėjų asociacijos pirmininkės Simonos Bareikytės skaityto pranešimo pagrindu.