Nuo praėjusių metų spalio mėnesio pabaigos Teisėjų padėjėjų asociacija | Facebook puslapyje startavo nauja iniciatyva, kviečianti asociacijos narius ar bet kurį teisėjo padėjėją pasidalinti su bendruomene mintimis iš knygų, serialų, filmų ar mokymų, kurios sujaudino, privertė susimąstyti ar tiesiog pasirodė įdomios.
Dalindamiesi pasidalintomis mintimis, tikimės paskatinti TPA narius ir teisėjų padėjėjus išnaudoti TPA platformą ne tik profesiniam, bet ir asmeniniam augimui ir dalintis mintimis su kolegomis toliau.
Boženai Mozūraitienei iš George Orwell kūrinio 1984 įsiminė mintis, kad realybė nėra objektyvi.
Gintautui Kasperavičiui iš V. Garbačauskaitės-Macijauskienės knygos apie žemaitukus įsiminė mintis: Ištvermingas, nelepus, stiprus, sumanus, sveikas, darbštus, tarnaująs iki 30 metų amžiaus, tikęs ne per sunkius žemės ūkio įrankius traukti; greitas, galįs pavaduoti dar nebuvusį traukinį, automobilį, darydamas per dieną 80-100 km, žemaitukas savo šeimininko ne tik nebuvo ignoruojamas, bet didžiai vertinamas.
Jomilei Juškaitei-Vizbarienei iš knygos apie buvusią Aukščiausiojo Teismo teisėją įsiminė šios citatos: „I spent no time fretting, and found a way to do what I thought important to get done“; „When a thoughtless or unkind word is spoken, best tune out. Reacting in anger or annoyance will not advance one`s ability to persuade“.
Karolis Juškevičius pasidalino knygos apie Šarūno Jasikevičiaus autobiografiją „Laimėti neužtenka“ rekomendacija. Karoliui ši knyga patiko kaip visuma – ją skaitydamas jis galėjo suprasti, kokiomis savybėmis turi pasižymėti žmogus, norintis būti aukščiausios klasės profesionalu savo srityje.
Simona Bareikytė pasidalino citata: Duok ir imk – tai ir yra pusiausvyros esmė. Kai žmonija kaip visuma atsidurs tokioje padėtyje, kad galės grąžinti gamtai bent tiek, kiek iš jos paima, ir dar išmokėti dalį skolos, mūsų gyvenime atsiras daugiau pusiausvyros. Ši nauja mąstysena atsispindi galybėje pavyzdžių visame pasaulyje. Jeigu kiekviena šalis nusistatys siekti, kad būtų naudinga žmonės ir planetai kaip Naujoji Zelandija, pasiūlys tokį aukštą pragyvenimo lygį kaip Japonija, priims atkūrimo revoliuciją kaip Marokas, tvarkys savo vandenis kaip Palau, ūkininkaus taip efektyviai ir tvariai kaip kai kurie Nyderlandų gyventojai, valgys mėsą taip retai kaip žmonės Indijoje, paskatins laukinę gamtą grįžti kaip Kosta Rika ir grąžins gamtą į miestus kaip Singapūras, – visa žmonija atkurs pusiausvyrą su gamta. Bet tam reikia visų šalių indėlio, nes labiausiai prisidėti gali tos, kurios daro didžiausią poveikį gamtą. Nieko nebus, jeigu dalis šalių keisis, o kitos – ne.
Simona taip pat apibendrino vadovėlyje išdėstytą informaciją apie teisėjų profesinę etiką: Kaip autoriai nurodo įvade, tai pirmasis Lietuvoje teisininkų etikai skirtas vadovėlis. Vadovėlis parengtas ne tik iš akademinio smalsumo tyrinėti teisininkų profesinės etikos standartus, kurie Lietuvoje dar tik vystymosi stadijoje, bet dar labiau ir iš būtinybės padėti būsimiems teisininkams suvokti teisinės etikos kriterijus ir ugdyti gebėjimą jais remtis profesinėje veikloje. Nors vadovėlyje didžiausias dėmesys skirtas advokato profesijai, tačiau jame aptarti ir teisėjų profesinės etikos ypatumai. Pristatyta ir aprašyta teisėjų konfidencialumo pareiga, kuri kildinama iš teisėjo priesaikos. Teisėjų etikos kodekse konfidencialumo pareiga yra kaip vienas iš pagrindinių teisėjų elgesio principų, kuris praplečia teisėjų įsipareigojimą saugoti patikėtas valstybes paslaptis, nustatydamas, kad teisėjai privalo saugoti informaciją, kurią sužino bylos nagrinėjimo metu, ypač, kai bylą nagrinėjama uždarame teismo posėdyje, esant byloje neviešos medžiagos. Plačiausiai vadovėlyje apie teisėjus pasisakyta aptariant jų profesinės etikos, kuri paprasčiau suprantama, kaip teisėjo elgesio taisyklės, ypatumus. Pripažinta, kad teisėjų etika turi didelę reikšmę teisingumo vykdymo procese, kai yra pasirenkami teisėjo elgesio modeliai, kuriais siekiama užtikrinti savo nepriklausomumą, nešališkumą ir sąžiningumą, ir kai priimami sprendimai, kurie privalo būti kokybiški ir teisingi. Teisėjų profesinės etikos ypatumai išsiskiria lyginant juos su kitomis teisininkų profesijomis, vien dėl teisėjo reikšmės visuomenėje, jam patikėtos galios nulemti žmonių likimus ir suteiktos plačios diskrecijos aiškinti ir taikyti teisės aktus, o precedentu ir kurti teisės taisyklę individualioje byloje.
Simona taip pat pasidalino monografijos, kuri parengta pagal tyrimą apie procedūrinį teisingumą, mintimis: Procedūrinis teisingumas – tai ginčų sprendimo procedūrų arba būdų atitiktis tam tikriems standartams, kurie lemia, ar ginčo šalys supras tiek ginčo nagrinėjimą, tiek galutinį jo sprendimą kaip teisingus. Išskiriami pagrindiniai (esminiai) procedūrinio teisingumo veiksniai: gebėjimas dalyvauti, pareigūnų elgesio nešališkumas (tendencingumas), pagarbus ir mandagus pareigūnų elgesys, pasitikėjimas pareigūnų geranoriškumu. Monografijoje yra pristatyti jau trečio Lietuvoje atlikto procedūrinio teisingumo tyrimo rezultatai. Tyrimo metu tirti procedūrinis teisingumas baudžiamojoje, civilinėje ir administracinių nusižengimų justicijoje, teisėjų ir teismų įvaizdis. Monografijoje, be kita ko, atskleidžiama, kokiu laipsniu procesiniai įstatymai užtikrina teisinių sprendimų atitiktį procedūrinio teisingumo reikalavimams, ar baudžiamąsias, civilines ir administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių teisėjų elgesys atitinka procedūrinio teisingumo reikalavimus, ar teisėjai su visais proceso dalyviais elgiasi vienodai, ar skiriasi skirtingų miestų teisėjų elgesio ypatumai, pristatoma, kaip nuteistieji, nukentėjusieji, civilinio ginčo šalys vertina ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teisėjų elgesį, kokie esamo ir siektino ikiteisminio tyrimo pareigūnų, teisėjų, prokurorų ir advokatų elgesio skirtumai, pristatyti suaugusiųjų, paauglių ir vaikų suvokto teisėjų ir teismų įvaizdžio ypatumai.
Daugiau minčių galite rasti Teisėjų padėjėjų asociacija | Facebook
Norėdami pasidalinti savo mintimis, siųskite jas elektroniniu paštu: teisejupadejejai@gmail.com