Teisėjų tarybos pirmininkė: teismai turi ieškoti, kaip sukurti patrauklias darbo sąlygas teisėjų padėjėjams

Teisėjų tarybos pirmininkė ir laikinai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkės pareigas einanti Sigita Rudėnaitė Lietuvos teismų dienos proga sutiko pasidalinti mintimis apie teisėjų padėjėjų pareigybės viziją ir misiją teismų sistemoje.

Pirmiausia norime padėkoti, kad radote laiko šiam pokalbiui. Antra, norime visų Teisėjų padėjėjų asociacijos narių vardu pasveikinti Jus tapus antrąja moterimi, kuri vadovaus Teisėjų tarybai. Ar galėtumėte įvardyti tris žodžius, kurie atspindi Jūsų darbo viziją Teisėjų taryboje?

Teisingumas, protingumas, sąžiningumas.

Teisėjo padėjėjo pareigybė Lietuvoje buvo įsteigta prieš 18 metų. Teisėjų padėjėjų asociacija šiais metais šventė jau 15 metų veiklos sukaktį. Telkiant ir buriant teisėjų padėjėjus į bendruomenę ne kartą diskutuota apie teisėjo padėjėjo vaidmenį teismų sistemoje. Kaip Jūs apibrėžtumėte teisėjo padėjėjo darbo misiją ir viziją.

Teisėjų padėjėjų misija – teikti profesionalią pagalbą teisėjui (teismui) vykdant teisingumą. Šiuolaikiniai visuomeniniai santykiai – sudėtingi ir dinamiški, jų raidą lydi teisinio reglamentavimo pokyčiai, nuolat besivystanti tarptautinių ir nacionalinių teismų praktika, pagaliau – teisingo teisinės tikrovės modelio paieškos doktrinoje. Teisėjo padėjėjo pagalba teisėjui valdant visą šį informacijos srautą – aukso vertės. Vizija? Teisėjo padėjėjas – kaip prestižinė ir konkurencinga teisininkų bendruomenėje pozicija; karjeros galimybės padėjėjų korpuso viduje, įstatyme įtvirtinus skirtingus pareigybės lygius (pvz., jaunesnysis padėjėjas, padėjėjas, vyr. padėjėjas); padidėjusi teisėjo padėjėjo pareigų reikšmė visuomenėje, joms priskyrus kai kurias teisėjo funkcijas, nesančias teisingumo vykdymu.

Pastarieji metai teismų sistemai buvo sudėtingi. Vis dažniau pasigirsdavo ir dabar pasigirsta diskusijų dėl prastų darbo sąlygų bei didelio teisėjų darbo krūvio. Valstybės kontrolė, atlikusi teismų sistemos auditą, padarė išvadą, kad viena to priežasčių – nesukomplektuotas teisėjų padėjėjų korpusas. Teisėjų taryba jau 2018–2019 m. viešai pripažino, kad teisėjų padėjėjų atlyginimai nėra konkurencingi, todėl teismai nepritraukia jaunų ir perspektyvių teisininkų rinktis šį darbą. Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, kuri tiesiogiai sprendžia teismų administravimo klausimus. Kokius įvardintumėte pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduriama formuojant stabilų ir patikimą teisėjų padėjėjų korpusą? Kokius šios problemos sprendimo būdus matote?

Dalis atsakymų į šį klausimą yra jūsų aptartoje Valstybės kontrolės atliktoje Lietuvos teismų audito išvadoje – nekonkurencingas, lyginant su analogiškomis teisininkų pareigomis kitose institucijoje ar privačiame sektoriuje, teisėjų padėjėjų darbo užmokestis. Problemos sprendimo būdas itin akivaizdus, tačiau, deja, nelengvai įgyvendinamas. Bandysime įsigaliojusį teismų sistemos finansinių problemų neigimą įveikti pasitelkdami sisteminį požiūrį – faktų ir argumentų kalbą. O kol kas kiekvienas teismas turėtų ieškoti, kaip optimaliausiai panaudoti turimus finansinius resursus ir sukurti teisėjo padėjėjams patrauklias darbo sąlygas (pvz., plačiau išnaudoti nuotolinio darbo galimybes). Deja, reikia pripažinti, kad Teisėjų taryba nepajėgi teisėjų padėjėjų atlyginimo nekonkurencingumo problemą išspręsti viena pati, tačiau tai – vienas iš klausimų, kuriuos kelsime kitoms valdžioms; kaip jau ne kartą sakėme, teismų sistema nepajėgi viena susidoroti su iškilusiomis problemomis, šių problemų sprendimas – visos visuomenės interesas. Kita svari priežastis, trukdanti į teisėjų padėjėjų pareigas atrinkti tinkamiausius teisininkus, – centralizuotai Valstybės tarnybos departamento vykdoma atranka, nes universalus konkursas neatliepia specifinių teismų sistemos poreikių. ,,Kas tinka viskam – netinka niekam“ – šis posakis, mano požiūriu, taikliai atskleidžia problemos esmę, jos sprendimas – viena iš numatomų Teisėjų tarybos ir Nacionalinės teismų administracijos veiklos krypčių.

Gruodis – ypatingas mėnuo teismų bendruomenei, nes švenčiame Lietuvos teismų dieną. Ko jos proga palinkėtumėte ar patartumėte Teisėjų padėjėjų asociacijai, jos nariams ir, žinoma, visiems Lietuvos teismų sistemoje dirbantiems teisėjų padėjėjams?

Išnaudokite galimybes, kurias darbas teisme Jums teikia šiandien, tobulėkite kaip profesionalai ir kaip asmenybės, o svarbiausia – nepraraskite tikėjimo savo misija!

Dėkojame už puikų pokalbį!

Prisimenant pradžią

Minint Lietuvos teismų dieną tikslinga ne tik švęsti, bet ir stabtelti. Prisiminkime istoriją, žyminčią teisėjų padėjėjų atsiradimą Lietuvos teismų sistemoje, ir kur esame dabar.

Teismų įstatyme nuo 2002 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nuostata, nustatanti, kad teismuose dirba ne tik teisėjai, bet ir valstybės tarnautojai, tarp kurių – teisėjų padėjėjai, tiesiogiai padedantys teisėjams eiti pavestas pareigas.

Nustačius, kad dėl nepakankamo teismų sistemos finansavimo ši teisės norma daugiau nei metus laiko nebuvo realizuojama, t. y. nesukurtos teisėjų padėjėjų pareigybės, Lietuvos teisėjų asociacijos visuotinis susirinkimas 2003 m. spalio 3 d. rezoliucija kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, ragindamas kitų metų biudžeto įstatymo projekte numatyti atitinkamą teismų sistemos finansavimą, sudarantį galimybę realizuoti šią teisės nuostatą. Šiai rezoliucijai 2003 m. lapkričio 7 d. pritarė ir Teisėjų taryba, kuri 2004 m. balandžio 2 d. kreipėsi į Vyriausybę su prašymu rasti galimybę skirti finansavimą naujiems teisėjų padėjėjų etatams.

Dar tik diskutuojant dėl teisėjų padėjėjų pareigybės įsteigimo buvo išsikeltas tikslas kiekvienam teisėjui turėti vieną teisėjo padėjėją ir vieną teismo posėdžių sekretorių, taip užtikrinant teismų sistemos efektyvumą.

Nors pradžia buvo vangi, vėliau (iki 2017 m.) teisėjų padėjėjų etatų skaičius sistemiškai teismuose augo.

Duomenys iš atitinkamų metų Teisėjų tarybos nutarimų, kuriais patvirtinti finansuojamų teisėjų padėjėjų pareigybių skaičiai Lietuvos Respublikos teismuose, ir Teisėjų tarybos 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 13P-101-(7.1.2) patvirtinto Pavyzdinio apylinkių teismų, apygardų teismų ir apygardų administracinių teismų struktūrų aprašymų ir pareigybių sąrašo

Visgi Lietuvos teismų auditas atskleidė, kad 2019 m. pabaigoje trūko net 102 teisėjų padėjėjų.

Tai rodo, kad nors teisėjų padėjėjų etatai yra sukurti, tačiau trūksta teisininkų, norinčių šį darbą dirbti.

Džiugu, kad 2020 m. lapkričio 6 d. įvykusiame Visuotiniame teisėjų susirinkime didelis dėmesys buvo skiriamas ne tik naujos sudėties Teisėjų tarybos rinkimams, bet ir diskusijai „Teismų ateitis: vizija, misija, strategija“, kurios metu plačiai aptartos ir teisėjų padėjėjų trūkumo, motyvacijos bei su šios pareigybės patrauklumu susijusios problemos.

Teisėjų tarybos pirmininkės atsakymai, atvirumas ir ryžtas apie problemas kalbėti ir kalbėti viešai nuteikia pozityviai ateičiai.

Teisėjų padėjėjų asociacija nuoširdžiai sveikina visą Lietuvos teismų bendruomenę su Lietuvos teismų diena! Šiuo įtemptu laikotarpiu linkime išlikti sveikiems. Saugokime vieni kitus, priimdami sąmoningus sprendimus, bei išlikime pozityvūs!