TPA reiškia susirūpinimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo veiksmų teisinėje valstybėje

„Seimas nutarimu nepritarė vienos iš Lietuvos Respublikos Prezidento pasiūlytų kandidačių – Vilniaus apygardos teismo teisėjos Virginijos Volskienės skyrimui Lietuvos apeliacinio teismo teisėja. Ši aplinkybė nekeltų susirūpinimo, nes Seimui suteikta išimtinė teisė nuspręsti, pritarti, ar visgi nepritarti Prezidento siūlomo asmens kandidatūrai į aukščiausių teismų teisėjus. Tačiau didelį susirūpinimą kelia Lietuvos parlamentarų išdėstyti tokio apsisprendimo motyvai –  2007 metais Seimo laikinoji tyrimo komisija EBSW veiklai ištirti padarė išvadą, jog ši teisėja, priimdama procesinį tarpinį sprendimą civilinėje byloje, susijusioje su koncerno EBSW veikla, galimai pažeidė proceso teisės normas.
Lietuvos Respublika yra teisinė valstybė. Vienas iš svarbiausių ir būtinų teisinės valstybės požymių – teismų ir teisėjų nepriklausomumas. Šis nepriklausomumas itin reikšmingas formuojant teisėjų korpusą. Įstatymai, kuriuos priima Parlamentas, turi būti tokie, kad sudarytų sąlygas realiai į teismų sistemą, juo labiau, į aukščiausių teismų korpusą, patekti patiems gabiausiems Lietuvos teisininkams. Siekiant šio tikslo, įstatymuose įtvirtinti labai griežti kandidatų į teisėjus bei aukštesnių pakopų teismų teisėjus atrankos kriterijai. Teisėjas ar teisės krypties socialinių mokslų daktaras, siekiantis karjeros teismuose, dalyvauja atrankoje, vertinamos jo asmeninės savybės, profesiniai įgūdžiai. Seimui, kaip aukščiausiai valstybės valdžios institucijai, iš tiesų suteikta teisė spręsti dėl Prezidento siūlomų kandidatų į aukščiausius teismus skyrimo. Tačiau spręsdami šį klausimą, parlamentarai turi vadovautis teise ir teisinėje valstybėje vyraujančiais principais, o ne partiniais interesais. Priešingu atveju visuomet išliktų abejonė, kad į pačius aukščiausius teisminės valdžios postus skiriami atskiroms partijoms lojalūs ar palankūs asmenys. Be to, Parlamentas yra įstatymų leidžiamosios, o ne teisminės valdžios dalis, ir jo sudarytos komisijos išvados negali būti susijusios su teisėjo procesinių veiksmų vienoje ar kitoje byloje, vykdant teisingumą, vertinimu. Juo labiau, toks įvertinimas negali būti pagrindas spręsti dėl tolesnės vieno ar kito teisėjo profesinės karjeros. Teisėjo darbą, susijusį su teisingumo vykdymu, gali vertinti tik Teismų įstatyme nurodyti teisės subjektai. Būtent tuo ir užtikrinamas teisminės valdžios, kuri vienintelė formuojama profesiniu pagrindu, nepriklausomumas.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teisinėje valstybėje būtina atskirų valdžių darna bei pagarba viena kitai. Prezidento siūlomą kandidatą į vieną ar kitą postą atmetus ne teisiniais argumentais, demonstruojamas teisinis nihilizmas.
Valstybėje susidariusi sudėtinga ekonominė padėtis nesudaro pagrindo Parlamentui destabilizuoti padėtį ir teisminėje valdžioje ar atskiruose teismuose, kuriuose vyrauja didžiulis darbo krūvis ir nuolat trūksta teisėjų bei gerų specialistų, taip pat negali būti pagrindas diskredituoti vienus ar kitus teisėjus. Tokia padėtis teisinėje valstybėje neleistina ir kelia didelį susirūpinimą.“

TPA pirmininkas D. Bolzanas